Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Šiame gide paprastai ir aiškiai paaiškinsime, kas tai per klasės, kokie joms taikomi reikalavimai 2026 m., kaip jos nustatomos ir ką galite padaryti, kad jūsų namo energinė klasė būtų aukštesnė.
Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai. Būtent pagal šį dokumentą ir atliekamas energinio naudingumo sertifikavimas.
Šiame straipsnyje paaiškinsime:
- ką reiškia energinio naudingumo klasės nuo A++ iki G,
- kaip praktiškai vertinamos statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais,
- kokie pagrindiniai teisės aktų reikalavimai,
- kaip energinė klasė susijusi su APVA parama,
- ką galite padaryti patys, kad pakeltumėte savo namo energinį naudingumą.
Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija. Jeigu norite dar daugiau detalių apie sertifikavimą, papildomą informaciją rasite ir svetainėje Sertifikatas24.lt.
Kas yra pastato energinio naudingumo klasė?
Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Vertinamas ne tik šildymas, bet ir:
- vėdinimas,
- vėsinimas (jei yra),
- apšvietimas (kai kurių paskirčių pastatuose),
- karšto vandens ruošimas,
- dalis energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių.
Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Specialistai apskaičiuoja pastato metines šiluminės ir pirminės energijos sąnaudas, įvertina konstrukcijų šilumines savybes, inžinerines sistemas ir pagal gautus rezultatus pastatui suteikia konkretų energinės klasės rodiklį.
Paprastai kalbant:
- A++ klasės pastatas – beveik energijos nevartojantis, labai sandarus, su moderniomis sistemomis ir didele dalimi energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
- G klasės pastatas – senas, neapšiltintas, daug šilumos prarandantis ir brangiai išlaikomas.
Statinių energinio naudingumo klasės 2026: kaip jos klasifikuojamos?
Pagal STR 2.01.02:2016 statiniai Lietuvoje skirstomi į 9 energinio naudingumo klases:
A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G.
Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G – žemiausia. Suprasti statinių energinio naudingumo klases 2026 metais svarbu tiek planuojant renovaciją, tiek vertinant būsto rinkos vertę.
Energinių klasių palyginimas paprastai
- A++ – beveik energijos nevartojantys pastatai, labai sandarūs, daug energijos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių (saulės elektrinė, geotermija ir pan.).
- A+ – labai taupūs pastatai, dažniausiai naujos statybos, su kokybišku šiltinimu, sandarumu, mechaniniu vėdinimu ir dalimi energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
- A – šiuolaikiški, šilti, taupūs namai su gera šilumine varža ir efektyviomis inžinerinėmis sistemomis.
- B – ekonomiški pastatai, dažnai naujesnės statybos ar pilnai renovuoti daugiabučiai.
- C – vidutinio efektyvumo pastatai, dažnai dalinai renovuoti (apšiltintos dalis konstrukcijų, pakeisti langai).
- D – energetiškai neefektyvūs pastatai, kuriems reikalinga platesnė renovacija.
- E, F, G – labai daug energijos vartojantys, seni, dažnai neapšiltinti pastatai.
Svarbu: pats energinės klasės pavadinimas („A“, „B“ ir pan.) nieko nesako be skaičių – sertifikate nurodomos konkrečios metinės sąnaudos, pagal kurias ir įvertinamos realios sąskaitos už šildymą bei komfortas.
Teisiniai reikalavimai statinių energinio naudingumo klasėms 2026 metais
Naujų pastatų energinių klasių reikalavimai 2026 metais
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti beveik nulinės energijos pastato lygį, kuris praktikoje dažniausiai prilygsta A++ energinio naudingumo klasei.
Tačiau svarbu žinoti, kad konkretus reikalavimas gali priklausyti nuo:
• pastato paskirties,
• projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo datos,
• taikomų techninių sprendinių,
• metinių pirminės energijos sąnaudų.
Todėl planuojant naują statybą visada rekomenduojama remtis naujausia STR 2.01.02:2016 redakcija ir tikslinti projekto sprendinius, kad pastatas atitiktų beveik nulinės energijos reikalavimus.
Kada privalomas energinio naudingumo sertifikatas?
Energinio naudingumo sertifikatas privalomas:
- užbaigus naujo pastato statybą (prieš statybos užbaigimo akto surašymą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimą),
- parduodant pastatą ar jo dalį,
- išnuomojant pastatą ar jo dalį,
- kai to reikalauja valstybės paramos programos (pavyzdžiui, APVA parama namo atnaujinimui).
Sertifikavimas atliekamas tik tada, kai pastate įrengtos visos atitvaros (sienos, stogas, langai ir pan.) ir inžinerinės sistemos – „pusiau“ nebaigtų pastatų sertifikuoti negalima.
Energinio sertifikato galiojimas
Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas). Įvykdžius reikšmingus pakeitimus, būtina atlikti naują sertifikavimą.
Oficialius reikalavimus taip pat galima rasti Aplinkos ministerijos puslapyje: Aplinkos ministerija.
Kas praktiškai lemia energinę klasę?
Nors oficialiuose dokumentuose kalbama apie pirminės energijos sąnaudas, paprastam žmogui užtenka suprasti kelis esminius dalykus.
Energijos klasę labiausiai lemia:
- pastato atitvarų (sienų, stogo, grindų) šiluminė varža,
- langų ir durų kokybė bei sandarumas,
- šildymo sistemos tipas ir efektyvumas,
- vėdinimo tipas (natūralus ar mechaninis su šilumos grąžinimu),
- ar naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai,
- pastato sandarumas (nesandarūs namai „prapučia“ energiją).
Rekuperacija. Pats STR nereikalauja, kad kiekviename A, A+ ar A++ klasės pastate privalomai būtų rekuperacinė sistema, tačiau praktiškai, siekiant atitikti tokioms klasėms keliamus energinių rodiklių reikalavimus, gyvenamuosiuose namuose dažniausiai įrengiamas mechaninis vėdinimas su šilumos grąžinimu – be jo pasiekti norminius pirminės energijos rodiklius dažniausiai labai sudėtinga.
Kaip vertinamos statinių energinio naudingumo klasės 2026?
Statinių energinio naudingumo klasės 2026 vertinamos pagal STR 2.01.02:2016 nustatytą metodiką – skaičiuojant pastato šiluminės energijos sąnaudas, pirminės energijos poreikį, įvertinant pastato sandarumą, inžinerines sistemas ir atsinaujinančių išteklių naudojimą.
Energinių klasių grupės pagal statinių energinio naudingumo klases 2026
G, F ir E klasės – daug energijos vartojantis būstas
Tokie pastatai dažniausiai yra seni, neapšiltinti arba minimaliai pagerinti. Būdingi požymiai:
- neapšiltintos arba menkai apšiltintos sienos,
- seni langai ir durys,
- šaltos grindys,
- dideli šilumos nuostoliai per stogą,
- labai didelės sąskaitos už šildymą,
- jaučiamas skersvėjis, pelėsio dėmės.
Šių klasių pastatus modernizuoti finansiškai apsimoka labiausiai – energijos sutaupymas po renovacijos gali siekti 50–70 %.
D ir C klasės – vidutinis lygis
D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi. Šildymo sąskaitos mažesnės nei G klasėje, bet vis dar didelės.
C klasės pastatai dažniausiai yra dalinai renovuoti:
- apšiltintos sienos ir (ar) stogas,
- pakeisti langai,
- patobulinta šildymo sistema.
Tai pereinamas etapas: jau nebe visiškai „šalti“, bet dar toli iki šiuolaikinio taupaus būsto.
B klasės pastatai – ekonomiškas, šiltesnis ir vertingesnis būstas
B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais. Tai gali būti:
- pilnai renovuoti daugiabučiai,
- naujesnės statybos individualūs namai,
- pastatai, kuriuose kompleksiškai sutvarkytos atitvaros ir šildymo sistema.
B klasės būstai pasižymi:
- geru šiltinimu,
- langais su gera šilumine varža,
- modernizuota katiline ar šilumos punktu,
- ženkliai mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, palyginti su senos statybos namais.
Ne veltui valstybės parama dažniausiai siejama būtent su siekiu pasiekti B energinio naudingumo klasę – tai laikoma minimaliu tikslu, užtikrinančiu ekonomišką ir komfortišką būstą.
A, A+ ir A++ – aukščiausios statinių energinio naudingumo klasės 2026
A klasės pastatai – labai taupūs ir šilti. Tokiuose namuose:
- visos atitvaros apšiltintos pagal šiuolaikinius reikalavimus,
- langai – trijų stiklų, su šiltais rėmais,
- įrengtos efektyvios šildymo sistemos,
- dažnai naudojamas mechaninis vėdinimas su šilumos grąžinimu.
A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai – saulės elektrinės ar kolektoriai). Pastatas labai sandarus, energijos sąnaudos – dar mažesnės.
A++ klasės pastatai – beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio. Būtent tokius standartus taikant formuojamos ir statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais naujai statomiems pastatams.
Kaip energinė klasė susijusi su APVA parama?
Kaip statinių energinio naudingumo klasės 2026 susijusios su APVA parama?
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja valstybės paramos priemones gyventojams, norintiems atnaujinti savo namus ir sumažinti energijos sąnaudas. Viena populiariausių priemonių – individualių namų modernizavimas (šiltinimas, šildymo sistemos keitimas ir pan.).
Bendra logika yra tokia:
- parama skirta žemesnės nei B klasės namams atnaujinti,
- po atnaujinimo turi būti pasiekta ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė,
- skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 %, lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.
APVA parama glaudžiai susijusi su tuo, kokią energinę klasę pastatas turi dabar ir kaip ji keisis pagal statinių energinio naudingumo klases 2026 m. reikalavimus. Daugiau apie tai galite perskaityti ir straipsnyje APVA parama namų modernizavimui 2026: sąlygos, 75 €/m² kompensacija ir praktiniai patarimai.
Kokie dokumentai paprastai reikalingi paramai?
- galiojantis energinio naudingumo sertifikatas prieš atnaujinimą,
- eksperto pažyma, kurioje pagrindžiama, kokie darbai bus atliekami ir kokį energijos sutaupymą jie leis pasiekti (dažniausiai kalbama apie 40 % ir daugiau),
- energijos naudingumo sertifikatas po atnaujinimo, patvirtinantis, kad pasiekta bent B energinė klasė,
- kiti dokumentai pagal konkretaus kvietimo sąlygas.
Būtent tokioms situacijoms ir reikalingos profesionalios energinio naudingumo sertifikavimo ir ekspertinių pažymų paslaugos.
Kaip praktiškai pakelti savo namo energinio naudingumo klasę?
Nors oficialiuose dokumentuose gausu formulių ir lentelių, paprastam žmogui svarbiausia žinoti, nuo kokių darbų pradėti ir kokią realią naudą jie duos. Žemiau – praktinis veiksmų planas, kaip pagerinti statinių energinio naudingumo klases 2026 metais ir vėliau.
1. Pastato būklės įsivertinimas ir energinis sertifikatas
Pirmas žingsnis – sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą. Jame matysite ir klasę, ir apskaičiuotas energijos sąnaudas, ir rekomendacijas, kokie darbai labiausiai apsimoka.
2. Atitvarų šiltinimas: sienos, stogas, grindys
Didžiausias energijos kiekis prarandamas per atitvaras, todėl logiška pradėti nuo jų:
- apšiltinti stogą (tai dažnai duoda greičiausią efektą),
- apšiltinti išorines sienas,
- įvertinti grindų šiltinimą, ypač jei namas ant grunto ir grindys šąla.
Gerai atliktas šiltinimas gali pakelti energinę klasę 1–2 lygiais ir sumažinti sąskaitas už šildymą keliais dešimtimis procentų.
3. Langų ir durų keitimas
Senų langų ir durų šilumos nuostoliai gali sudaryti labai didelę pastato energijos dalį. Keičiant langus svarbu:
- rinktis langus su geru šilumos perdavimo koeficientu (šiltus langus),
- užtikrinti kokybišką montavimą ir sandarinimą,
- nepamiršti lauko durų kokybės.
Vien langų keitimas paprastai šiek tiek pagerina situaciją, tačiau aukštesnei klasei (ypač B ar A) dažniausiai reikia kompleksinių priemonių: šiltinimo, šildymo sistemos atnaujinimo, sandarumo gerinimo.
4. Šildymo sistemos modernizavimas
Jeigu namas šildomas senu neefektyviu katilu, verta apsvarstyti šiuolaikines sistemas:
- šilumos siurblį oras–vanduo ar geoterminį šildymą,
- kondensacinį dujinį katilą,
- centralizuoto šildymo sistemos modernizavimą daugiabučiuose.
Moderni šildymo sistema ne tik mažina sąnaudas, bet ir dažnai tampa būtina sąlyga siekiant aukštesnės energinės klasės.
5. Mechaninis vėdinimas su šilumos grąžinimu (rekuperacija)
Natūralus vėdinimas (per orlaides, plyšius, atidarytus langus) reiškia, kad su šiltu oru išmetama ir šiluma. Rekuperacinė sistema leidžia didžiąją dalį šios šilumos susigrąžinti.
Nors teisės aktai neįpareigoja absoliučiai visų pastatų privalomai įsirengti rekuperaciją, praktiškai A, A+ ir A++ klasės gyvenamuosiuose namuose ji beveik visada naudojama ir stipriai prisideda prie to, kad būtų pasiekiamos statinių energinio naudingumo klasės 2026 metams taikomos ribos.
6. Atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės elektrinė
Aukščiausioms energinėms klasėms pasiekti svarbu ne tik mažinti sąnaudas, bet ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės elektrinė sumažina pirminės energijos poreikį ir dažnai yra esminis žingsnis pereinant iš A į A+ ar A++ klasę.
Išplėstas DUK: dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar privaloma turėti energinio naudingumo sertifikatą parduodant namą ar butą?
Taip, parduodant ar nuomojant pastatą ar jo dalį, energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas dokumentas.
2. Kiek laiko galioja energinio naudingumo sertifikatas?
Dažniausiai – iki 10 metų, jei pastato energinis naudingumas iš esmės nepasikeičia (neatlikta renovacija ar kapitaliniai energiją veikiantys darbai).
3. Ar galiu gauti APVA paramą, jei mano namas jau turi B klasę?
Ne. Parama skirta žemesnės nei B energinės klasės namams, kuriuos atnaujinus pasiekiama B arba aukštesnė klasė ir ne mažiau kaip 40 % sumažinamos šiluminės energijos sąnaudos.
4. Ar užtenka vien langų keitimo, kad namas gautų aukštesnę klasę?
Vien langų keitimas dažnai šiek tiek pagerina situaciją, tačiau aukštesnei klasei dažniausiai reikia kompleksinių priemonių: šiltinimo, šildymo sistemos atnaujinimo, sandarumo gerinimo.
5. Ar rekuperacija privaloma, norint pasiekti A klasę?
Teisiškai – ne visada, tačiau praktiškai daugeliu atvejų be efektyvaus mechaninio vėdinimo su šilumos grąžinimu A, A+ ar A++ klasė yra sunkiai pasiekiama.
6. Kiek galiu sutaupyti, pakėlęs namo energinę klasę?
Tai priklauso nuo pradinės situacijos, tačiau dažnai energijos suvartojimas sumažėja 30–60 %, o kartu mažėja ir sąskaitos už šildymą.
7. Ar medinis namas gali būti A++ klasės?
Taip, jeigu jis tinkamai apšiltintas, sandarus, turi efektyvias inžinerines sistemas ir pakankamą dalį energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
8. Ar po renovacijos būtina iš naujo daryti energinį sertifikatą?
Taip. Jei norite oficialiai patvirtinti, kad pasiekta aukštesnė klasė (ypač kai kalbame apie paramą), būtinas naujas sertifikavimas po darbų.
9. Ar energinė klasė turi įtakos būsto vertei?
Taip. A, A+ ir A++ klasės būstai paprastai parduodami brangiau ir greičiau, o žemos klasės namai pirkėjams kelia papildomų klausimų dėl būsimų sąskaitų ir renovacijos poreikio.
10. Nuo ko man pradėti, jei noriu kelti savo namo energinę klasę?
Pirmiausia – energinio naudingumo sertifikatas ir profesionali konsultacija. Tik žinant pradinę būklę galima racionaliai suplanuoti darbus ir įvertinti galimą paramą.
Apibendrinimas: energinė klasė – ne tik raidė sertifikate
Statinio energinio naudingumo klasė – tai ne tik formalus reikalavimas ar skaičius dokumentuose. Ji tiesiogiai susijusi su jūsų kasdieniu komfortu, sąnaudomis ir būsto verte.
Kuo aukštesnė klasė:
- tuo mažesnės šildymo ir elektros sąskaitos,
- tuo patogiau ir sveikiau gyventi,
- tuo paprasčiau parduoti ar išnuomoti būstą,
- tuo lengviau pasinaudoti valstybės parama atnaujinimui.
Laikantis statinių energinio naudingumo klasių 2026 principų, galima ženkliai sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti būsto vertę tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Reikia energinio naudingumo sertifikato ar eksperto pažymos APVA paramai?
Jeigu planuojate:
- namo ar buto pardavimą,
- namo (ar buto) renovaciją ir norite pasinaudoti APVA parama,
- šildymo sistemos, langų, stogo ar sienų atnaujinimą,
- tiesiog suprasti, kiek jūsų namas iš tikrųjų „valgo“ energijos,
kreipkitės į Sertifikatas24.lt komandą. Paruošime energinio naudingumo sertifikatą, eksperto pažymas APVAi ir padėsime suplanuoti darbus taip, kad realiai pakiltų energinė klasė ir sumažėtų sąnaudos.
Dirbame visoje Lietuvoje, dokumentus parengiame greitai ir už sąžiningą kainą.