Iki 85 % parama namo renovacijai: kam priklausys ir kada bus galima kreiptis?

Trumpas atsakymas. Lietuva turi patvirtintą Socialinį klimato planą, pagal kurį individualių namų renovacijai numatyta daugiau kaip 100 mln. eurų. Parama skirta ne visiems namų savininkams, o pažeidžiamiems namų ūkiams, pirmiausia tiems, kurie turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Tokiems namų ūkiams numatytas 85 % paramos intensyvumas, jeigu namas šildomas iškastiniu kuru, ir 75 %, jeigu kitu. Pirmuosius kvietimus teikti paraiškas planuojama paskelbti iki 2027 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Galutinių finansavimo sąlygų, įkainių ir maksimalios sumos vienam namui kol kas nėra paskelbta.

Kas yra Socialinio klimato fondo parama renovacijai

Nuo 2027 m. į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiamas pastatų ir kelių transporto kuras. Paprastai tariant, šildymas iškastiniu kuru brangs. Kad ta kaina neužgriūtų ant tų, kurie ir taip sunkiai suveda galą su galu, Europos Sąjunga sukūrė Socialinio klimato fondą.

Kiekviena valstybė turėjo parengti savo Socialinį klimato planą. Lietuvos planą Europos Komisija patvirtino 2026 m. birželio 5 d., mūsų šalis buvo antra po Švedijos. Bendra plano vertė yra 883,81 mln. eurų: 662,86 mln. iš Socialinio klimato fondo ir apie 221 mln. eurų nacionalinių lėšų. Lėšos numatytos 2026–2032 metų laikotarpiui.

Būsto sektoriui skirta daugiau kaip 422 mln. eurų. Iš jų apie 270 mln. eurų atiteks daugiabučiams, daugiau kaip 100 mln. eurų vienbučiams ir dvibučiams namams, dar 35 mln. eurų socialinio būsto plėtrai.

Individualiems namams plane numatytos dvi atskiros priemonės:

• kompleksinė vienbučių ir dvibučių namų renovacija, kuriai skirta 84 mln. eurų;
• dalinė vienbučių ir dvibučių namų renovacija, kuriai skirta 19 mln. eurų.

Iki 2032 m. planuojama kompleksiškai atnaujinti apie 2 450 būstų ir iš dalies atnaujinti apie 1 325 būstus.

Kam skirta ši parama

Čia yra esminis skirtumas nuo įprastos APVA paramos. Socialinio klimato fondo lėšos negali būti dalijamos visiems norintiems. Jos skirtos griežtai apibrėžtai grupei, tai yra pažeidžiamiems namų ūkiams.

Kaip nustatoma, ar namų ūkis laikomas pažeidžiamu

Lietuvos Socialiniame klimato plane pažeidžiamo namų ūkio sąvoka apibrėžta nacionaliniu lygmeniu. Pastatų sektoriaus priemonėse taikomas vienas pagrindinis kriterijus: teisė gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Ta teisė atsiranda, kai:

• faktinės būsto šildymo išlaidos už normatyvinį plotą viršija 10 % skirtumo tarp namų ūkio pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio (2 VRP šeimos nariui arba 3 VRP vienam gyvenančiam asmeniui);
• turimas turtas neviršija nustatyto normatyvo.

Plane pažymima, kad gyventojai, kurie jau yra identifikuoti kaip gaunantys piniginę socialinę paramą, į tikslinę grupę patenka automatiškai. Atitiktį planuojama tikrinti per valstybės registrus: Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS) ir su ja integruotą Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Numatyta, kad pažeidžiamo namų ūkio statusas nustatomas vieną kartą, paraiškos pateikimo metu, ir galioja visam projekto finansavimo laikotarpiui. Tai svarbu: jeigu per renovaciją Jūsų pajamos pagerės, paramos dėl to neprarasite.

Kiek tokių namų ūkių yra Lietuvoje

Plano duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo identifikuota 300 085 pažeidžiami namų ūkiai (548 063 asmenys). Iš jų 85 358 gyvena vienbučiuose ir dvibučiuose namuose, o 20 % šios grupės, tai yra 17 296 namų ūkiai, šildymui naudoja gamtines dujas.

Didžiausia pažeidžiamų namų ūkių koncentracija yra kaimiškose savivaldybėse: ten jų 142 223, o pažeidžiamumo rizikos koeficientas siekia 1,13, tai yra didesnis už šalies vidurkį. Praktiškai tai reiškia, kad ši parama labiausiai aktuali būtent regionų gyventojams, turintiems seną individualų namą.

Svarbu matyti ir proporcijas. Pažeidžiamų namų ūkių yra apie 300 tūkstančių, o individualių namų priemonėmis iki 2032 m. numatoma pasiekti maždaug 3 775 būstus. Vietų bus gerokai mažiau, negu norinčiųjų, todėl pasiruošimas iš anksto turės realią reikšmę.

Ar pensininkui priklauso parama automatiškai

Ne. Tai dažniausias nesusipratimas. Pensininko statusas savaime nesuteikia teisės į šią paramą. Vertinamos namų ūkio pajamos, turtas ir šildymo išlaidos, o ne amžius ar pensijos faktas. Vyresnio amžiaus žmonės į pažeidžiamų namų ūkių grupę patenka dažnai, bet ne visada ir ne automatiškai. Vienintelis būdas sužinoti tiksliai yra pasitikrinti, ar turite teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją savo savivaldybės socialinės paramos skyriuje.

Kokiems namams numatyta parama

Abi individualių namų priemonės skirtos vienbučiams ir dvibučiams gyvenamosios paskirties namams, kuriuos pažeidžiamas namų ūkis valdo nuosavybės teise.

D ar žemesnė energinio naudingumo klasė

Plane aiškiai nurodyta, kad remiami D ar žemesnės energinio naudingumo klasės pastatai. Tai logiška: fondo tikslas yra sutvarkyti prasčiausius namus, kuriuose energijos sąnaudos didžiausios.

Praktiškai tai apima beveik visus iki 1993 m. statytus ir po to nemodernizuotus namus. Jeigu namas jau turi C klasę, į šią priemonę jis nepatektų.

Jeigu nežinote savo namo klasės, pradėkite nuo paprasto dalyko: pasitikrinkite, ar namas apskritai turi galiojantį sertifikatą. Kaip tai padaryti, aprašėme straipsnyje apie pastatų energinio naudingumo sertifikatus ir registrą. O ką reiškia pačios raidės nuo G iki A++, paaiškinome energinio naudingumo klasių gide.

Kodėl vieniems numatyta 85 %, o kitiems 75 %

Paramos intensyvumas priklauso ne nuo žmogaus, o nuo to, kuo namas šildomas. Plane numatyta taip:

Tie patys dydžiai galioja ir kompleksinei, ir dalinei renovacijai. Oficialiuose dokumentuose jie užrašyti kaip 85 proc. ir 75 proc. paramos intensyvumas.

Priežastis paprasta: nuo 2027 m. brangs būtent iškastinis kuras, todėl tokiuose namuose gyvenantiems pažeidžiamiems namų ūkiams smūgis bus didžiausias. Dėl to jiems numatytas ne tik didesnis intensyvumas, bet ir pirmumas eilėje: plane parašyta, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus skirtas namams, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras. Kitą kurą naudojantiems namams kvietimai bus skelbiami vėliau, lėšas skirstant dalimis.

Ką reiškia iškastinį kurą naudojantis namas

Plane atskiro iškastinio kuro sąrašo nėra. Įprastai iškastiniu kuru laikomos gamtinės dujos, akmens anglis, skystasis kuras ir durpės, o malkos bei granulės priskiriamos biokurui. Tai reiškia, kad malkomis šildomas namas veikiausiai patektų į 75 % grupę, o dujomis šildomas į 85 %.

Pabrėžiame: tikslų kuro rūšių sąrašą nustatys būsimasis finansavimo sąlygų aprašas. Kol jo nėra, savo namo priskyrimo vienai ar kitai grupei niekas negali patvirtinti galutinai.

Kompleksinė ar dalinė renovacija: koks skirtumas

Tai antras esminis pasirinkimas. Plane numatyta, kad sprendimą dėl renovacijos apimties priima pats namo savininkas, atsižvelgdamas į renovacijos pase nustatytą priemonių seką, pastato techninę būklę ir savo finansines galimybes.

Kompleksinė renovacija: B klasė ir ne mažiau kaip 40 %

Kompleksinei renovacijai keliami du reikalavimai kartu:

• pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę;
• užtikrinti ne mažesnį kaip 40 % skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą.

Remiamos priemonės: stogo ir sienų šiltinimas, senų langų ir durų keitimas, šildymo sistemos keitimas, saulės elektrinės įrengimas.

Kas šiuose skaičiuose atpažįsta dabartinę APVA paramą, atpažįsta teisingai: B klasės ir 40 % reikalavimas sutampa. Kokių darbų realiai prireikia, kad senas namas pasiektų B klasę, su konkrečiais skaičiavimais aprašėme straipsnyje B klasės namo reikalavimai.

Dalinė renovacija: ne mažiau kaip 15 %

Dalinė renovacija yra visiškai nauja galimybė ir daugeliui ji bus realesnė. Reikalavimas švelnesnis: ne mažesnis kaip 15 % metinis šiluminės energijos vartojimo sumažėjimas. B klasės siekti nereikia.

Remiamos priemonės: stogo arba viršutinės perdangos šiltinimas, senų langų ir durų keitimas, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas be katilo keitimo, šildymo sistemos keitimas į oras–oras arba oras–vanduo šilumos siurblį ar biomasę deginantį katilą, saulės elektrinės įrengimas.

Plane numatytos dvi taisyklės, kurias verta žinoti iš anksto:

1. Reikės įgyvendinti ne mažiau kaip dvi energinio efektyvumo priemones.
2. Jeigu pasirenkamas šilumos siurblys arba saulės elektrinė, kartu privaloma įgyvendinti bent vieną iš šių priemonių: stogo ar viršutinės perdangos šiltinimą, langų ir durų keitimą arba šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą.

Antroji taisyklė nėra biurokratinė smulkmena. Ji reiškia, kad vien pasikeisti šilumos siurblį ir gauti 85 % nepavyks. Plane tai paaiškinta tiesiai: vien šilumos šaltinio pakeitimas neužtikrina reikalaujamo energijos sutaupymo, o po renovacijos eksploatacinės išlaidos turi likti namų ūkiui pakeliamos.

Kodėl energinio naudingumo sertifikatas yra visos schemos pagrindas

Šioje priemonėje sertifikatas atlieka ne formalų, o matavimo vaidmenį. Plane nurodyta, kad ir 40 %, ir 15 % sutaupymas bus objektyviai patikrinamas remiantis pastato energinio naudingumo sertifikatais, išduotais prieš renovacijos darbų pradžią ir po jų užbaigimo.

Tai reiškia du praktinius dalykus.

Pirma, sertifikatas prieš renovaciją yra atskaitos taškas. Be jo nėra nuo ko skaičiuoti sutaupymo. Jeigu namo klasė ir sąnaudos prieš darbus niekur neužfiksuotos, po darbų įrodyti rezultato bus neįmanoma.

Antra, sertifikatas prieš renovaciją yra ir Jūsų pačių sprendimo įrankis. Iš jo matyti, ar namas iš viso patenka į D ar žemesnę klasę, kiek šiluminės energijos sąnaudų yra dabar ir kiek realu sutaupyti. Nuo to priklauso atsakymas į svarbiausią klausimą: ar Jums verta siekti kompleksinės renovacijos su B klase, ar realesnis kelias yra dalinė renovacija su 15 % riba.

Galutinis rezultatas vertinamas po renovacijos, nes tik tada matyti faktinė nauda. Plane netgi numatyta, kad APVA teiks projektų sąrašą su nuorodomis į sertifikatus prieš ir po renovacijos, klase prieš ir po, šiluminės energijos suvartojimu bei sutaupymo procentu.

Sertifikatus Lietuvoje išduoda atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Sertifikatas24.lt tokius sertifikatus rengia visoje Lietuvoje.

Techninė pagalba numatyta finansuoti 100 %

Vienas geriausių šios priemonės aspektų, apie kurį kalbama per mažai. Plane techninė pagalba numatyta finansuoti 100 %, tai yra visa apimtimi, neatsižvelgiant į tai, ar namas patenka į 85 %, ar į 75 % grupę.

Techninei pagalbai priskirta:

• renovacijos paso parengimas;
• energinio naudingumo sertifikatų prieš ir po priemonių įgyvendinimo parengimas;
• techninio projekto parengimas, jeigu jis privalomas pagal Statybos įstatymą;
• statybos techninė priežiūra, jeigu ji privaloma;
• projekto įgyvendinimo administravimas.

Atkreipkite dėmesį į vieną skirtumą nuo dabartinės APVA tvarkos: šiame sąraše nėra „eksperto pažymos“, o vietoj jos atsiranda renovacijos pasas. Ką tiksliai jis apims individualaus namo atveju ir kas jį rengs, bus nustatyta finansavimo sąlygų apraše. Kol kas nėra pagrindo teigti, kad dabartinė eksperto pažyma APVA paramai šioje priemonėje bus reikalaujama tokia pat forma.

Plane taip pat numatyta, kad dokumentų rengimą ir procesų koordinavimą gyventojui padės Socialinio klimato fondo lėšomis finansuojami konsultavimo centrai, įskaitant tinkamų paslaugų teikėjų suradimą.

Atskirai verta žinoti ir mokėjimo tvarką. Parama bus išmokama tiesiogiai rangovui arba paslaugų teikėjui pagal trišalę sutartį tarp gyventojo, APVA ir rangovo, su galimybe taikyti avansą. Gyventojui netaikoma pareiga teikti mokėjimo prašymus. Tai svarbu būtent mažas pajamas gaunantiems žmonėms: nereikės pirma surasti visos sumos iš savo kišenės ir laukti kompensacijos.

Kada realiai planuojami pirmieji kvietimai

Plane nustatytas tarpinis tikslas: pirmasis kvietimas teikti paraiškas vienbučiams ir dvibučiams namams, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, turi būti paskelbtas iki 2027 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Tas pats terminas numatytas ir kompleksinei, ir dalinei renovacijai. Investicijų įgyvendinimas numatytas 2027–2032 metais.

Europos Komisijos puslapyje šis terminas apibendrinamas kaip „2027 m. pirmasis pusmetis“.

Atkreipkite dėmesį, kad tai yra plano tarpinė reikšmė, o ne paskelbta paraiškų priėmimo data. Tikslią datą matysime tik tada, kai aplinkos ministras patvirtins projektų finansavimo sąlygų aprašą, o kvietimas atsiras APVIS sistemoje ir apva.lrv.lt.

Dar vienas skirtumas nuo dabartinės tvarkos: Socialinio klimato fondo kompleksinės renovacijos projekto įgyvendinimo trukmė plane numatyta 18–24 mėnesiai, o ne 12. Tai buvo sąmoningas sprendimas, pritaikant priemonę prie pažeidžiamų namų ūkių galimybių.

Kas patvirtinta, kas planuojama ir ko dar nežinome

Šis skirstymas svarbesnis už bet kurį skaičių straipsnyje. Interneto platybėse jau dabar galima rasti tekstų, kuriuose 85 % pateikiami taip, tarsi kviestų kreiptis rytoj.

Sąmoningai nekeliame į šį straipsnį dabartinės APVA priemonės skaičių. Socialinio klimato fondo priemonėje nėra nei 75 eurų už kvadratinį metrą, nei 14 500 eurų ribos, tai kitos, iš Klimato kaitos programos finansuojamos priemonės sąlygos. Plane taip pat niekur neminimi sandarumo reikalavimai, todėl dabartinių sandarumo taisyklių perkelti į šią priemonę negalima.

Ką galite pasitikrinti jau dabar

Kvietimo dar nėra, bet keturi dalykai nuo jo nepriklauso ir juos galima išsiaiškinti šiandien.

1. Ar turite teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Tai pagrindinis durų raktas į visą priemonę. Kreipkitės į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba pasitikrinkite per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

2. Kuo iš tikrųjų šildomas Jūsų namas. Nuo to priklauso, ar patektumėte į 85 %, ar į 75 % grupę ir ar galėtumėte pretenduoti į pirmąjį kvietimą.

3. Ar namas turi galiojantį energinio naudingumo sertifikatą ir kokia jo klasė. Jeigu sertifikato nėra arba jis senas, tai ir bus pirmas realus žingsnis. Sertifikatas atsako iš karto į du klausimus: ar namas patenka į D ar žemesnę klasę ir kiek realu sutaupyti.

4. Ar Jums labiau tinka kompleksinė, ar dalinė renovacija. Atsakymas priklauso nuo namo būklės ir nuo to, kiek lėšų galėtumėte prisidėti patys. Seno, nešiltinto namo atveju 15 % riba yra pasiekiama gerokai lengviau nei B klasė.

Ir dar vienas dalykas, kurio daryti neskubėkite: pradėti renovacijos darbų vien dėl to, kad „parama tikrai bus“. Kol finansavimo sąlygų aprašo nėra, niekas negali pasakyti, ar iki kvietimo patirtos išlaidos bus tinkamos finansuoti. Plane nurodyta tik tiek, kad Klimato kaitos programos ir Socialinio klimato fondo projektų tinkamų finansuoti išlaidų laikotarpiai nesutaps ir dvigubas finansavimas bus užkirstas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar man priklausys 85 % parama renovacijai?

Priklausys, jeigu atitiksite tris sąlygas kartu: būsite pripažintas pažeidžiamu namų ūkiu, tai yra turėsite teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją; namas bus D ar žemesnės energinio naudingumo klasės; namas bus šildomas iškastiniu kuru. Jeigu šildymo kuras kitas, numatytas 75 % intensyvumas. Galutinės sąlygos bus nustatytos finansavimo sąlygų apraše.

Kaip sužinoti, ar mano namų ūkis laikomas pažeidžiamu?

Pagrindinis kriterijus yra teisė gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Ji atsiranda, kai šildymo išlaidos už normatyvinį plotą viršija 10 % skirtumo tarp namų ūkio pajamų ir valstybės remiamų pajamų, o turtas neviršija normatyvo. Pasitikrinti galima savivaldybės socialinės paramos skyriuje.

Ar pensininkui automatiškai priklauso kompensacija už renovaciją?

Ne. Amžius ar pensijos gavimas savaime teisės į paramą nesuteikia. Vertinamos namų ūkio pajamos, turtas ir šildymo išlaidos.

Kada bus galima teikti paraiškas?

Plane numatyta, kad pirmasis kvietimas individualiems namams turi būti paskelbtas iki 2027 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Tiksli data bus žinoma tik paskelbus kvietimą APVIS sistemoje.

Kiek pinigų gausiu?

Kol kas nežinoma. Patvirtinti yra tik intensyvumai, tai yra 85 % arba 75 % energinio efektyvumo priemonių išlaidų ir 100 % techninės pagalbos. Konkretūs įkainiai už kvadratinį metrą ir maksimali suma vienam namui bus nustatyti finansavimo sąlygų apraše.

Ar tai tas pats, kas APVA parama namų modernizavimui?

Ne. Tai dvi skirtingos priemonės su skirtingais finansavimo šaltiniais ir tikslinėmis grupėmis. Socialinio klimato plane aiškiai nurodyta, kad ši parama nacionalinės schemos nepakeičia, o ją papildo, ir kad nacionalinė schema lieka prieinama platesniam gyventojų ratui. Apie ją skaitykite APVA parama namų modernizavimui 2026.

Ar reikės energinio naudingumo sertifikato?

Taip. Plane nurodyta, kad pasiektas sutaupymas bus tikrinamas pagal sertifikatus, išduotus prieš renovacijos darbų pradžią ir po jų užbaigimo. Sertifikatai įtraukti į techninę pagalbą, kuri numatyta finansuoti 100 %.

Mano namas šildomas malkomis. Ar man priklausys 85 %?

Veikiausiai ne, nes malkos laikomos biokuru, o ne iškastiniu kuru. Tokiu atveju numatytas 75 % intensyvumas, o kvietimas šiai grupei planuojamas vėliau nei pirmasis. Tikslus kuro rūšių sąrašas bus finansavimo sąlygų apraše.

Ar galiu jau dabar pradėti renovacijos darbus?

Kol finansavimo sąlygų aprašo nėra, atsakymo, ar iki kvietimo patirtos išlaidos bus tinkamos finansuoti, niekas negali duoti. Darbų pradžia prieš kvietimą yra Jūsų rizika.

Ar reikės sandarumo testo?

Socialinio klimato plane sandarumo reikalavimai neminimi. Dabartinės individualių namų modernizavimo priemonės taisyklių šiai priemonei automatiškai taikyti negalima. Apie dabartinius sandarumo reikalavimus skaitykite sandarumo testo puslapyje.

Ar galima gauti paramą ir iš APVA, ir iš Socialinio klimato fondo?

Toms pačioms išlaidoms ne. Plane numatyta dvigubo finansavimo prevencija, aiškiai atskiriant finansavimo šaltinius projekto lygmeniu.

Ką galime padaryti mes

Kai Aplinkos ministerija patvirtins finansavimo sąlygų aprašą, o APVA paskelbs kvietimą, šį straipsnį atnaujinsime.

Naudoti oficialūs šaltiniai

• Lietuvos Socialinis klimato planas (Aplinkos ministerija)
• Europos Komisija, Lietuvos Socialinio klimato plano puslapis ir 2026 m. birželio 5 d. pranešimas
• Aplinkos ministerija, „Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo“
• Aplinkos ministerija, „Lietuvos Socialinio klimato plano priemonės skirtos pagerinti sąlygas socialiai pažeidžiamiems gyventojams“
• Reglamentas (ES) 2023/955 dėl Socialinio klimato fondo
• Aplinkos projektų valdymo agentūra (apva.lrv.lt, apvis.apva.lt)

Straipsnis parengtas pagal patvirtintą Lietuvos Socialinį klimato planą ir oficialius Aplinkos ministerijos bei Europos Komisijos dokumentus. Paskutinį kartą atnaujintas 2026 m. rugsėjo 20 d.